Dializė – kas tai?
Inkstų dializė – tai dirbtinis kraujo valymo būdas specialiais medicininiais aparatais. Hemodializės tikslas - pašalinti nereikalingus medžiagų apykaitos produktus bei skysčius.
Kada atliekama inkstų hemodializė?
Hemodializė taikoma tada, kai pačio žmogaus inkstai yra pernelyg nusilpę dėl lėtinės inkstų ligos ir negali apvalyti kraujo nuo kenksmingų medžiagų.
Kada pradedama hemodializė?
Prieš pradedant gydymą hemodialize, būtina kraujagyslių prieiga, kuri suformuojama atliekant gana paprastą operaciją.
Paprastai tai reikia atlikti tik vieną kartą ir suformuota prieiga bus naudojama per visas tolesnes jūsų dializės procedūras. Prieiga paprastai suformuojama likus keliems mėnesiams iki pirmosios dializės procedūros. Ji gali būti suformuota vienu iš trijų būdų: suformuojant arterioveninę fistulę, tvirtą dirbtinę jungtį, galinčią atlaikyti reguliarų adatų įvedimą ir pašalinimą, implantu, kai panaši jungtis sukuriama netiesiogiai per protezą, arba Y formos kateteriu, kai plastikinis vamzdelis įterpiamas tiesiai į didesnę veną. Jei turite fistulę ar protezą, prieš kiekvienos hemodializės procedūros pradžią į kraujagyslių prieigą įbedamos dvi adatos: viena leidžianti kraujui tekėti į dializės aparatą, o kita – iš aparato atgal į jūsų organizmą. Taigi, hemodializė gali būti pradedama po kraujagyslių prieigos suformavimo.
Kaip atliekama dializė? Kaip vyksta hemodializės procedūra?
Hemodializės procesas vyksta taip: steriliais plastiko vamzdeliais (kraujo magistralėmis) jūsų kraujas teka į dializės aparatą. Pagrindinė šio aparato dalis yra dializatorius, kuris turi daug pusiau pralaidžių membranų. Membranos veikia kaip barjeras tarp kraujo ir dializuojančio tirpalo. Šios membranos leidžia atskirti medžiagas, kurias reikia pašalinti iš jūsų kraujo, nuo tų, kurios turi likti jūsų kraujyje. Iš jūsų organizmo pašalinamos medžiagų apykaitos produktų toksinai ir vandens perteklius, o kartu per šią sistemą jums gali būti suleisti vaistai. Aparatas saugiai kontroliuoja kraujo tekėjimo greitį, kuris paprastai siekia 200–300 ml/min.
Kiek trunka hemodializės procedūra?
Viena dializės procedūra paprastai trunka 4–5 valandas ir yra kartojama bent 3 kartus per savaitę. Rečiau atlikti hemodializės procedūras yra nerekomenduojama, kadangi toksinių medžiagų kiekio pakitimai gali kenkti paciento sveikatai.
Ką galima veikti dializės metu?
Dializės procedūros metu galėsite atsipalaiduoti, pavyzdžiui, paskaityti, pamiegoti. Taip pat galima dirbti kompiuteriu ar žiūrėti filmus. Slaugytojai reguliariai stebės tiek jus, tiek dializės aparatą, užtikrindami, kad jis veiktų tinkamai. Tačiau svarbu nepamiršti saugiai sėdėti ar gulėti, kadangi dializės metu yra valomas jūsų kraujas.
Ar dializės metu gali atsirasti šalutiniai poveikiai?
Dažniausiai jaučiami šalutiniai poveikiai dializės metu yra mėšlungis (raumenų spazmai) bei žemas kraujo spaudimas, kitaip vadinamas hipertenzija. Mėšlungis pacientams dažniausiai pasireiškia kojose, o jo atsiradimo priežastis yra susijusi su dideliu dializės metu pašalintu skysčio kiekiu. Dėl šios priežasties taip pat gali sumažėti kraujo spaudimas, kuris dažniausiai pasireiškia pykinimu arba galvos spaudimu. Pasireiškus bet kokiam šalutiniui poveikiui būtinai praneškite apie tai medikų komandai – ji darys viską, kad jums padėtų.
Kaip jausiuos po dializės?
Dializė yra neskausminga, tačiau po jos taip pat galimas šalutinis poveikis. Gana dažnai po dializės procedūros pacientai jaučiasi pavargę. Kad šalutiniai poveikiai nevargintų skatiname pacientus reguliariai mankštintis bei tinkamai maitintis. Tinkama mityba ir reguliari mankšta suteiks jums energijos ir padės jaustis geriau.
Gyvenimas su hemodialize: iššūkiai ir galimybės
Inkstų funkcijos praradimas bei priklausomybė nuo dializės gali stipriai pakeisti jūsų gyvenimą. Tačiau nors ir negalite pakeisti savo diagnozės, yra daugybė dalykų, kuriuos galite padaryti, kad prisitaikytumėte prie naujo gydymo. Hemodializė neturi užgožti jūsų kasdienybės. Turite suprasti, jog šie pokyčiai yra skirti tam, kad galėtumėte gyventi visavertį gyvenimą. Įprastai pacientai susiduria su nerimu, miego sutrikimais ar depresija. Nebijokite mums pasakyti, kas jums kelia nerimą. Norint optimizuoti sveikatą dializės metu, kontroliuokite tai, ką valgote, ką geriate, kokius vaistus vartojate, gyvenkite aktyviai, kalbėkitės ir nebijokite paprašyti pagalbos. Nes kiekvienas nusipelno visaverčio gyvenimo.