Kitose šalyse Diaverum taip pat taiko peritoninės dializės bei hemodializės namuose paslaugas. Čia galite surasti daugiau informacijos apie šias paslaugas.
Hemodializė – namuose tinkamas gydymo būdas.
Hemodializės namuose privalumai
Hemodializė pacientų yra vertinama dėl galimybės gyventi visavertį gyvenimą, o paslaugos perkėlimas į namus turi ir papildomų privalumų. Visų pirma, mokantis atlikti hemodializę namuose, gaunama daugiau informacijos apie lėtinę inkstų ligą ir jos valdymą. Svarbu, kad dėl hemodializės atlikimo namuose sutaupoma nemažai laiko, pacientas gali gyventi lankstesnį gyvenimą, nes turi galimybę pats susidaryti procedūrų grafiką, suderinant jį su kita veikla, pavyzdžiui, darbu ar šeimos nario priežiūra. Klinikoje paprastai reikia apsilankyti tik kartą per mėnesį apžiūrai.
Neretai pacientai dializę sau atlieka dažniau negu tuo atveju, kai reikėtų vykti į kliniką, o tai reiškia, kad jie geriau jaučiasi ir gauna papildomos kontrolės procedūrų metu: kokybiškiau kontroliuoja kraujospūdį, turi mažiau riboti maisto medžiagų ir skysčių kiekio suvartojimą. Vieni iš didžiausių hemodializės namuose trūkumų susiję su vieta: privalu rasti jos ganėtinai dideliam dializės aparatui ir visų procedūroms reikalingų priemonių laikymui. Tačiau tai toli gražu yra mažmožis, palyginus su visa gaunama nauda.
Kas yra peritoninė dializė ir kada ji taikoma?
Nustačius galutinės stadijos lėtinės inkstų ligos arba inkstų nepakankamumo diagnozę, kai šie organai negali atlikti savo normalios funkcijos – pašalinti vandens pertekliaus, palaikyti normalios organizmo medžiagų pusiausvyros ir apvalyti jį nuo medžiagų apykaitos produktų, žmogui skiriama dializė. Šio proceso metu vieno tirpalo sudėtis, veikiant kitu tirpalu, keičiama per pusiau pralaidžia membraną – per ją gali praeiti tik mažos molekulės, o didesnės yra sulaikomos. Viena dializės rūšis atliekama prie žmogaus organizmo prijungiant specialų aparatą – šis būdas vadinamas hemodialize.
Taip pat pacientams siūloma ir peritoninė dializė, kai kraujas neturi nuolat cirkuliuoti per aparatą – pusiau pralaidžios membranos funkciją atlieka pilvaplėvės kapiliarų endotelis, būtent jis tampa pagrindiniu kraują nuo pilvaplėvės ertmėje esančio skysčio atskiriančiu barjeru. Peritoninė dializė atliekama naudojant dializės tirpalą (didelės koncentracijos gliukozės tirpalą), kuris į pilvaplėvės membraną ištraukia vandenį ir organizme besikaupiančias jam kenksmingas medžiagas. Šis procesas vadinamas ultrafiltracija.
Peritoninė dializė dar skirstoma nenutrūkstamą ambulatorinę peritoninę dializę (NAPD) ir automatinę peritoninę dializę (APD), kurias paprastai galima atlikti ir namuose ar pasirinktoje paciento vietoje. Todėl šis gydymo būdas itin tinka judriems ir lankstų procedūrų grafiką norintiems turėti pacientams.
Kaip atliekama peritoninė dializė?
Išgirdusiems apie šį pakaitinį inkstų gydymą, dažnai kyla klausimas, kas yra dializės kateteris. Būtent per į pilvo ertmę įvestą dializės kateterį pilvaplėvės ertmė pripildoma specialaus jau minėto tirpalo. Į jį difunduoja įvairios didesnės koncentracijos kraujyje medžiagos, pavyzdžiui, šlapalas, o galiausiai šios dėl inkstų veiklos sutrikimų organizme susidariusios medžiagos ir skysčių perteklius kartu su tirpalu yra pašalinamas.
Leidžiantis į detales, taikant NAPD reikia atlikti po 3–5 tirpalo pakeitimus kasdien, per kateterį į pilvo ertmę supilama apie 2 litrai dializės tirpalo. Po 4–12 valandų (šis laikas vadinamas „tirpalo buvimo pilvo ertmėje laiku“) šis tirpalas kartu su jame esančiais medžiagų apykaitos produktais ir vandens pertekliumi išleidžiamas iš pilvo. Paskui į pilvo ertmę supilamas naujas sterilus tirpalas. Jo pakeitimas dažniausiai vyksta veikiant sunkio jėgai ir trunka 20–40 minučių (iš viso– 1–3,3 val. kasdien). Likusią dienos dalį pacientas gali veikti ką tik nori, pavyzdžiui, dirbti, mokytis, mankštintis ar keliauti. Itin svarbu, kad NAPD padeda geriau išsaugoti likusią inkstų funkciją geriau nei APD.
Tačiau APD procedūros atliekamos per naktį – miegant tirpalus pakeičia mažo lagaminėlio dydžio ciklinis aparatas, kurį visur lengva nešiotis. Naujesni APD aparatai turi ir programuojamas duomenų korteles, kuriose galima užprogramuoti paskirto gydymo nurodymus ir užregistruoti kiekvienos dializės procedūros duomenis. Šiuo metu Diaverum tokio tipo aparatus siūlo Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje gyvenantiems pacientams.
APD procedūroms skirtas aparatas pritaikytas prie normalaus miego režimo ir per 8–10 valandų nustato, kiek tirpalo reikia kiekvienam pakeitimui, kada jį suleisti, kiek laiko laikyti, kada atsargiai ir automatizuotai išsiurbti pašalinant ir medžiagų apykaitos produktus bei vandens perteklių iš paciento organizmo. Jei prireikia išlipti iš lovos, APD procedūrą galima nutraukti. Prieš ryte atjungiant aparatą „paskutinio užpildymo“ tirpalas paprastai suleidžiamas į pilvo ertmę ir ten lieka per dieną. Tad vienas didžiausių APD pranašumų – dažno paciento diena bus laisva (išskyrus atvejus, kai kuriems pacientams gali reikėti atlikti dar vieną pakeitimą dienos metu). Tiesa, norint naudotis šiuo aparatu reikia praeiti maždaug 10 dienų trunkančius mokymus.
Peritoninės dializės privalumai ir trūkumai
Kaip ir minėta, peritoninė dializė suteikia galimybes gyventi normalų gyvenimą ir neprisirišti prie aparatų, griežtų procedūrų ir kelionių į gydymo įstaigas. Klinikoje paprastai tenka apsilankyti dėl pradinio pilvaplėvės kateterio įvedimo – iki peritoninės dializės taikymo pradžios likus daugiausiai mėnesiui, o mažiausiai – dviem savaitėms, pacientas turi apsilankyti klinikoje, kur jam į pilvo ertmę per pilvo sienelę įterpiamas kateteris. Tai atlieka chirurgas ar nefrologas, taikydamas bendrąją ar vietinę nejautrą. Kateteris visą laiką yra kūne ir tik maža jo dalis išsikiša pro odą, kad galima būtų prijungti prie peritoninės dializės maišelių tirpalo infuzijai ir išleidimui. Labai svarbu, kad kateteris ir plotas aplink jį būtų nuolat švarūs, tad pacientas taip pat apmokomas, kaip tai atlikti ir išvengti infekcijų. Taip pat gydymo įstaigoje reikia apsilankyti apžiūroms ir tuomet, kai pacientui kyla kokių nors klausimų, prireikia specialistų pagalbos ar patarimo.
Šį net miegant atliekamą ir paciento kūne vykstantį gydymo būdą, kai per pilvaplėvę iš kraujo pašalinamos nereikalingos medžiagos, siūlo vis daugiau klinikų įvairiose šalyse.. Mūsų specialistai maždaug per savaitę supažindina pacientus kaip atliekama peritoninė dializė: parodoma, kaip prijungti ir atjungti aparatą, kaip atliekami krepšio? keitimai, kaip pakeisti tirpalą, atpažinti ir išspręsti visas galimas problemas. Kai pacientai tampa pasirengę pradėti dializuotis namuose ar kitoje pasirinktoje vietoje, „Diaverum“ specialistai reguliariai pristato visas reikalingas priemones.
Svarbu ir tai, kad gydantis tokiu būdu galima laikytis mažiau griežtos dietos: vartoti daugiau skysčių ir kalio turinčius produktus. Iš trūkumų išskiriami apsunkintas maudymasis atviruose vandens telkiniuose ar baseine. Tiesa, pagal tai, kokios komplikacijos gali kilti, peritoninė dializė yra ganėtinai saugi. Taip pat, atliekant APD procedūras, namuose reikia vietos aparatui ir dializės reikmenims laikyti. Visgi, teigiami aspektai, ką peritoninė dializė reiškia kasdieniame gyvenime, panašu, gerokai nusveria šiuos mažus trūkumus.